- vėliavinis
- vėliavìnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. panašus į vėliavą, jos formos: Vėliavinis kontaktas SkŽ104. Vėliavinė laja BTŽ. Lėlys, nutūpęs ant žemės, į viršų pakelia savo vėliavines plunksnas sp. 2. Ser skiriamas vėliavoms gaminti: Vėliavìnė medžiaga DŽ1. 3. A.Sal → vėliava 2: Vėliaviniai ponai LEXXXIII312, LTEXII136.
Dictionary of the Lithuanian Language.
